Grupės “Sel” istorija prasidėjo, kai Egis, gulėdamas ligoninėje ir mąstydamas apie šį bei tą, atsitiktinai išgirdo “Pomp...visas tekstas »

Grupės “Sel” istorija prasidėjo, kai Egis, gulėdamas ligoninėje ir mąstydamas apie šį bei tą, atsitiktinai išgirdo “Pompos” dainą "2mblas", pavergusią jo mintis vienai - repo muzikos - idėjai. Tai buvo taip paprasta ir puiku: modernus ritmas, greitakalbis dainavimas bei paprastutė melodija. "Ką, fuck, aš negaliu to padaryti !?" - taip tą pačią akimirką Egio galvoje gimė grupės “Sel” idėja. Grįžęs iš ligoninės, mokytojų ir bendraamžių engiamas, vaikinas prikalbino du draugus - Laimį ir Sierą - sukurti grupę. Tradiciškai viskas prasidėjo nuo vaikiško "Casio" aparato ir jaunatviško entuziazmo. "Kiemo" demo versija buvo įrašyta nykaus devynaukščio su prispjaudytomis, smirdančiomis ir saulėgrąžomis apibarstytomis laiptinėmis rūsyje ir tame sunku būtų rasti nors kažkokią romantikos dalelytę.

1992-ųjų, lapkričio mėnesį, vieną antradienio naktį, tuo metu dar niekam nežinomas vaikinukas, kurio pase buvo įrašyta: Egidijus Dragūnas, Jono, gimęs 1976.04.23, Vilniuje, ryžosi paskambinti Andriui Mamontovui, vedusiam kažkada populiarią radijo stoties M-l laidą "Nakties balsai". Jo tikslas buvo paprastai akiplėšiškas - Andrius turi (!) padėti Egiui sukurti repo grupę. Kas tada galėjo pagalvoti, kad tą akimirką gimė didžiausia Lietuvos šokių muzikos grupė, kurios pavadinimo trys raidės valdys tiek daug širdžių ir sielų? Andrius Mamontovas: "Pasibaigus laidai, jau po trečios valandos nakties, studijoje suskambo telefonas. Pasigirdo jauno vaikino balsas, bylojęs, kad jis nori padaryti muzikinę karjerą... ,,Tai buvo Egidijus. Man jis pasakė, kad kartu su draugais labai nori groti repą. “Pompa” tuo metu jam buvo idealas, o kadangi jis žinojo, kad aš prodiusavau šį projektą, jis ir paprašė mano paramos. Mes susitarėm susitikti kitos dienos pavakarę. "' Atėjo du žvitrių akių, neišblėsusio žvilgsnio jaunuoliai, kupini jaunatviško maksimalizmo. Ypatingai tuo pasižymėjo Egidijus... Prisimenu, kad jis buvo labai žvalus, linksmas, daug šypsojosi, šnekėjo, o perduodamas kasetę paprašė, kad labai nesijuokčiau".

Andrius nukreipė jaunąjį idealistą pas savo brolį Justą Mamontovą, kurio protas savo laiku išgeneravo genialųjį lietuviško repo projektą “Pompa”, padėjusį pagrindus tolesniam tautinės šokių muzikos scenos formavimuisi. Kasetė, kurioje buvo įrašyta ši daina, atsiduria Andriaus, o po to ir Justo Mamontovo magnetofonuose. Tragiška kokybė ir akivaizdus “Pompos” plagijavimas nepajėgė nustelbti kažko ypatingo, magnetiško, kas ir įstrigo būsimiems “Sel” prodiuseriams. "Iš šių vaikinų galima padaryti žvaigždes", - perklausęs demo juostą Andriui pasakė jo jaunesnysis brolis. Štai kaip pirmą savo susitikimą su Egiu prisimena Justas Mamontovas; "Juos pas mane atsiuntė mano brolis, kadangi aš tuo metu buvau “Pompos” prodiuseris ir jau buvau bepradedąs darbą su jaunomis grupėmis. “Sel” buvo pirmoji grupė, su kuria man teko pradėti dirbti. Vieną dieną paskambino Egidijus, prisistatė ir paprašė tapti jų prodiuseriu. Mes susitarėm susitikti prie Varpinės (t.y. toks kuoras Arkikatedros aikštėj). Man atrodo, kad tada atėjo Egidijus, Lairnis ir Sieras. Labiausiai mane nustebino tai, kad šie naujų rajonų vaikai absoliučiai nežinojo Senamiesčio. Maža to, kad jie nežinojo kur yra ta Varpinė... Kai aš juos vedžiausi pasikalbėti į "Menininkų" kavinę, susidarė įspūdis, kad tie bičai pirmą kartą ėjo Senamiesčio gatvėmis. Laimis, prisimenu, tada nusipirko alaus, mes su Egiuku - kavos, ir postringavom apie tai, ką reikėtų daryti. Susitarėm, kad aš pataisysiu jų tekstus. Po to jie atnešė du tekstus; "Kiemą" ir dar vieną kažkokį... apie paną. "Kiemą" teko perrašyti iš naujo, o, kadangi turėjau ritmo mašiną, tai suprogramavau ir ritmą šiam kūriniui. Atvirai pasakius, man iš karto nepatiko kiti du “Sel” nariai. Matėsi, kad tas, ,kuris daug šneka, lyg ir kažkokia asmenybė (beje, apsirengęs už kitus jis taip pat buvo geriau), 0 apie kitus...Buvo akivaizdu, kad artistais jie netaps".

Neilgai trukus po šio susitikimo buvo nutarta įrašyti "Kiemą" kur kas solidžiau. Šioje stadijoje Egidijaus entuziazmą palaitė ir jo muzikos mokytojas J.Pulkauskas, sutikęs aranžuoti pirmąjį grupės "sutvėrimą", kurio ritmą suprogramavo ir tekstą pakoregavo Justas Mamontovas. Nepaisant to, kad šiai kompanijai labai nesisekė įrašinėjimo metu (šis procesas vyko Egiuko namuose, kuriuose sintezatoriams ir ritmo mašinai elementariai trūko elektros energijos), viskas baigėsi sėkmingai. Atsirado šis tas, ką galima buvo atiduoti radijo stotims ir... panaudoti videoklipo kūrimui.

Maždaug tuo metu prie “Sel” idėjos prisijungė ir tuometinis “Pompos” menedžeris Svonas. "Pirmą karta Egiuką pamačiau Justo namuose kukliai prisėdusi ant lovos krašto. Vaizdelis buvo komiškas: išstypęs paauglys degančiomis akimis, pasiruošęs už populiarumą atiduoti savo sielą pačiam velniui, toli gražu nepanašėjo į šių dienų žvaigždę. Į mus jis žvelgė kaip į pusdievius, kuriems jau buvo pažįstami kelio į pripažinimą labirinto vingiai ir vien tai buvo labai juokinga - juo labiau, kad mes patys tuo metu tebuvome paprasčiausi diletantai. Žinoma, kilniaširdiškai nutarėm padėti vaikinukui, atvirai pasakius, nieko iš to nesitikėdami - tuo metu tokio plauko idealistų, svajojančių tapti žvaigždėmis buvo pilnos gatvės. Kas be ko - muzikinės veiklos aš ir Justas tuo metu norėjome ne mažiau už patį Egiuką. Mūsų atspirties taškas buvo labai paprastas - pradėti reikia nuo videoklipo, nes šis žanras tuo metu iškėlė daugelį dabartinių garsenybių, o ir parodyti buvo gerokai daugiau negu dabar..."

Pirmasis “Sel” videoklipas buvo nufilmuotas pakankamai greitai, o įgyvendinti šį projektą padėjo „Auris Video“ (be kurio pagalba atsiradęs ir pirmasis repinis “Pompos” klipas "Viskas Tavo Bosui"). Siužetas buvo ne per gudriausias - vaizdų iš statybų, garažų ir apšiurusių krepšinio aikštelių, fone Egidijus įrodinėjo savo teises į "Kiemą". Videoklipas buvo sumontuotas tuometinėje Vakarų Lietuvos televizijoje tamsią naktį , o pats montažas daugiau priminė masines išgertuves, o ne klipo gamybą. Nors pertraukų metų “Sel”'ai žaisdavo "arkliukus" (toks mokyklose populiarus lydimas, kai vienas žmogus užsilipa kitam ant sprando ir galynėjasi su kita tokia pora) su “Pompos” nariais, o režisieriai, apspangę nuo degtinės, montavo beveik miegodami, Egiuko užsispyrimas davė vaisių - "Kiemas" visgi buvo pabaigtas. Šis videoklipas ilgokai karaliavo TV laidų "Studija MT", "Muzikinė daržinė " ir pan. eteryje, o “Sel” tapo daugiau ar mažiau žinoma grupe.

Neilgai trukus, vaikinai, pasidabinę Š. Marčiulionio krepšinio mokyklos komandos "Ereliai" uniformomis, debiutavo koncerte Vilniaus Sporto Rūmuose. Suprantama, tai buvo kuklus pasirodymas, bet jaunuosius reperius publika priėmė pakankamai "šiltai". Šiame koncerte “Sel” pirmąsyk viešai atliko savo odę krepšiniui "Kašio Fanatas".

Beje, tai viena iš originaliausių lietuviško repo dainų. Verta paminėti, kad šis kūrinys buvo įrašytas "gyvai" - jame programuotas tik ritmas: gitara grojo pats Justas Mamontovas, bosine gitara - menedžeris Svonas, klavišiniais - PJ's Coke iš “Pompos”, o Egiukas be jokių pauzių beprotišku greičiu repavo viską iš karto - E. Babensko studijoje įrašyti dainą buvo įmanoma tiktai taip. Neilgai trukus “Sel” nusifilmavo ir "Kašio Fanato" videoklipe, kurio veiksmas rutuliojosi Š. Marčiulionio viešbučio kavinėje bei krepšinio salėje, kurioje savo sugebėjimus demonstravo tie patys "Ereliai". Šis video buvo parodytas net laidoje "Krepšinio pasaulyje", o pats gabalas netiesiogiai tapo pirmosios LKL šventės, vykusios Vilniaus . Sporto Rūmuose, finaliniu akordu

Sėkmė, tada taip jau buvo galima teigti, atėjo į “Sel” "kiemą". Grupė ėmė važinėti po Lietuvos koncertų sales, "apšildydama" publiką per tuo metu kultinės grupės “Pompa” koncertus ir rinkdama pirmąsias būsimų savo gerbėjų simpatijas.

Kitas reikšmingas faktas grupes istorijoje buvo tai, kad vasaros pradžioje koncertinė organizacija "Combo" kylančias žvaigždes pasikvietė į tūrą per Lietuvą "Pop ekspresas", kuriame dalyvavo tokios įžymybės, kaip Savaitgalis, Ligitas Kernagis ir Džordana su grupe. “Sel” menedžeris Svonas ir prodiuseris Justas Mamontovas (dar žinomas kaip - Baby UAB) ilgai svarstė, ar verta grupei prisijungti prie šių pop grupių, bet po ilgų dvejonių nutarė, kad tai turėtų būti naudinga. Kaip tik tuo metu “Sel” paliko vienas iš įkūrėjų Laimis (Sieras už borto atsidūrė dar anksčiau). Jis nusprendė, kad mokslai jam yra svarbiau už karjerą. Todėl Egis į šį turą pasiėmė vieną iš geriausių tuometinių savo bičiulių - Mantovą. Likus penkioms dienoms iki turo pradžios, grupė, kartu su Andrium Mamontovu, užsidarė M-l įrašų studijoje tam, kad įrašytų visiškai naujas dainas. Taip, spontaniškai, bet pačiu laiku gimė gabalai 'Tu Neišeik", ''Kaip Ir Tu", "Kitoj Gatvės Pusėj", "Sušildyk" ir, žinoma, skandalingasis "Čiulpk Tu", visų koncertų metu stebinęs daug girdėjusią publiką. Svonas prisimena: "Išgirdusi šią dainą man paskambino Egidijaus mama ir paklausė, ką aš, suaugęs žmogus, galvoju apie tokį pasibaisėtina| šlykštų bei vulgarų" tekstą. Teko nemažai išvedžioti, stengtis ją įtikinti, kad tai nėra taip baisu, o daugiau juokinga, sapalioti apie visokias perkeltines prasmes, bet įtikinti nepavyko, juo labiau, kad ir man tas kūrinys tuomet kvepėjo "perlenkta lazda"... Galiu gale Egio tėvai iškėlė ultimatumą: arba ta daina ištrinama ir jų sūnus niekada daugiau taip neblevyzgos, arba jis sėdi manų košę. Bet tuo metu sugudravo pats jų augintinis, man nieko daryti nereikėjo... Jo klasta buvo paprasta: tėvų ;akivaizdoje Egis ištrynė kasetėje buvusį "Čiulpk Tu" įrašą ir pareiškė, kad daina materialiame pasaulyje jau neegzistuoja. Tėvai, žinoma, patikėjo ir išleido sūnų lemtingon kelionėn, nenujausdami, kad DAT kasetė su "nelaimingosios" dainos įrašu guli M-l įrašų studijoje".

Kitą dieną “Sel” prisistatė į Kaune esančia "Combo" būstinę, kur pirmą kartą iš arti pamatė Ligitą Kernagį, A. Rožicką, „Savaitgalio“ vaikinus ir.. pačią Džordaną Butkutę. Nuo to momento tiek Egis, tiek Mantovas dėl jos buvo pasiryžę "pridėti į kelnes". “Sel”'ų entuziazmas buvo paradoksalus. Vaikinukai rėkavo ir dainavo ne vien tik koncertuose, bet ir autobuse, kuriuo keliavo visi muzikantai. Tarp žvaigždžių jie išgyveno tikrą euforiją ir stengėsi parodyti save... Viskas baigėsi tuo kad "seniams" truko kantrybė, galutinai 'įskaudo galvos ir gavę Džordanos komandą, Savaitgalio vyrai bei D. Butkutės grupės muzikantai Einaras ir Arūnas ryžosi sunkiam žingsniui - jaunųjų talentų "įšventinimui į muzikantus". O buvo taip...

Po eilinio koncerto muzikantai buvo nuvežti į nuošalią vilą, kur turėjo puikiai pailsėti po varginančio pasirodymo bei kelionės. Ten jie ir "suvedė sąskaitas" su gerklingaisiais išdaigininkais, kurių nuolatiniai pliurpalai ir replikos nedavė ramybės visiems iki vieno. Gerokai įsivakarojus, “Sel”'ai buvo pakviesti užeiti į kambarį, kuriame prie Jo Didenybės Butelio postringavo scenos vilkai. Jiems buvo išaiškinta, kad dabar nėra kur dėtis,o vietoj rėkavimo teks elementariai "sugerti". Viskas vyko kaip knygoje: istorijos, pokštai, "stapariko" ėjimas iš rankų į rankas ir lengvas svaigulys. Tempas ir kiekiai pamažėle augo, o budri Savaitgalinių ir Andriaus Rožicko akis stebėjo jaunuosius "bičiulius", kurie, regis, nė neketino "nulūžti". A. Rožickas, lyg tarp kitko, užsiminė, kad "nulūžęs", bet neatsisveikinęs ir savo kompanionams saldžių sapnų nepalinkėjęs, muzikantas naktį nuskutamas plikai (o tai, suprask, baisi gėda!). Tiek Egis, tiek Mantas tai praleido negirdomis ir toliau žvygavo bei kranksėjo lyg niekur nieko. Po gerų poros valandų "seniai" ėmė prarasti kantrybę, juo labiau, kad girtumas atėjo ir į jų protus. Andrius Rožickas pareiškė tiesiai šviesiai: "Nu, “Sel”'ai, laikykitės! Arba aš, arba jūs šiandien griūsit be sąmonės ir liksit be plaukų!".

Iššūkis buvo išdidžiai priimtas... Prasidėjo "muzikantų sprintas" (tai toks gėrimo būdas, kai taurelė eina iš rankų į rankas, nepadedant jos ant stalo ir tuščiai neaušinant burnos - kitaip tariant, "nestabdant"). Karu”Sel”ė netruko įsisiūbuoti ir pirmieji simptomai pasirodė nepraėjus nė pusvalandžiui:

Mantovas ir Egis vienas po kito nusvirduliavo į tualetą (tikslas, matyt, visiems aiškus)... Bet jie grįždavo skubėdami (kad nepraleistų savo eilės!). Tai ėmė kartotis po kiekvieno "stapariko", o balsingųjų “Sel”'ų balsai pamažėle slopo. Prisimena Svonas: "Tuo metu mane pasikalbėti išsivedė vienas iš šios "pamokos" iniciatorių, Džordanos grupės gitaristas Einaras. Jo žodžiai skambėjo maždaug taip: "Klausyk, aš dar niekad nemačiau tokių energingų ir balsingų jaunikaičių. Jie tikrai "užkniso" mus visus... Bet, kita vertus, aš dar nesu gėręs su perpus už mane jaunesniais ir tokiais nuoširdžiais bei fainais vaikais". Einaras prisipažino, kad jau gailisi pradėjęs šį reikalą, bet tai turėjo būti pabaigta (spaudė "karščiausias" anti-”Sel”as A. Rožickas!). Todėl ,tiesiog atsiklausė manęs, kaip už juos atsakingo asmens, ar galima juos "damušti". Tai iš tiesų buvo juokinga, graudu, o kartu ir nuoširdu. Buvo akivaizdu, kad "seniai" beveik "įsimylėjo" jaunuosius teroristus to įsimintino baliaus metu. Juos sužavėjo vaikinukų nepatyrimas, tyrumas, atvirumas ir atlapaširdiškumas. “Sel”'ai, nors ir besistengdami nurungti savo sugėrovus, išliko jiems atviri visa širdimi. Vis dėlto, aš nepasakiau nei taip, nei ne, palikdamas tai spręsti jiems patiems. Tad Džordanos prašymas buvo įvykdytas - “Sel”'ai vienas po kito, suvapėję "labanakt", keturiomis nušliaužė iki savo gultų... Nors Egiukas, lyg karščiuodamas, vis pašokdavo nuo patalo ir bėgdavo pas A. Rožicką, prisiekinėdamas jį "pergeriąs", bet degtinėlė į jo skrandį jau nebelindo. “Sel”'ai tą kartą pralaimėjo... Bet ši misija iš jų "priešų" pareikalavo tikrai daug jėgų ir sveikatos...

... O kaip ramu buvo kitą rytą autobuse - spengė absoliučia tyla, kurią drumstė tik Egio ir Manto gaivaliojimosi garsai. Nors pastarasis dar sugebėjo prisiversti "išbliauti" „Snow“ dainos "Infomer" priedainį, pašiurpindamas visus iki vieno. Laimei tuo viskas ir baigėsi - iki pat koncerto grupė “Sel” miegojo kūdikio miegu.Taip prasidėjo "Taika ir Draugystė".

Beje, tai (kaip ir visas turas), buvo vienas iš įsimintiniausių “Sel” karjeros pradžios momentų. Žinoma, pirmojo, 12 dienų trukusio, turo metu grupė apturėjo daugybę nuotykių, nekalbant apie kasdieninius, vizitus į Džordanos Butkutės apartamentus, Bet visos šios istorijos vertos ištisos knygos. Ką ir kalbėti - sugrįžę iš šios kelionės “Sel”'ai jau buvo "Muzikantai" iš didžiosios raidės: ką reiškia varginantys koncertai, kelionės, išbandė autografų dalinimo procedūros malonumus, išmoko bendrauti su publika - be to jie gavo ir nemaža pinigų sumą. Grupė atsistojo ant kojų".....

Kitas reikšmingas žingsnis buvo grupės kontraktas su muzikos firma “Bomba”, kuri padengė visas debiutinio albumo "Kaip ir tu" įrašymo išlaidas. Šios firmos vadovas Giedrius Klimkevičius prisimena: "Pirmą kartą Egidijų pamačiau M-l įrašų studijoje, kuri tuo metu buvo tikri "žvaigždžių" gimdymo namai. Eilinį kartą apsilankęs toje vietoje, aš savo ausimis išgirdau, kaip vyko naujo topo įrašinėjimas. Jau tada buvo akivaizdu, kad vyksta kažkas įdomaus ir išties naujo. Tai, kad su “Sel” dirbo žinomi prodiuseriai, išgarsėję “Pompos” projektu, buvo svarus argumentas, kad tai gali būti "rezultatas". Teko pakalbinti jaunąjį atlikėją, o po kiek laiko subrendo ir mintis apie šios grupės kasetę". Taip 1993 metais pasirodė pirmasis “Sel” albumas, lydimas itin sėkmingos repinės baladės "Tu Neišeik", atvedusios grupę į karjeros tiesiąją. Neilgai trukus, “Sel” pradėjo reklamuoti firmos "Adidas" produkciją, kuri aprengė visą grupę. Prasidėjo soliniai koncertai, pasirodė "Tu Neišeik" videoklipas, grupės dainos karaliavo daugelio radijo stočių ir TV laidų topuose. Tuo metu Egis "Bičiulių" diskotekoje pamatė talentingų šokėjų trupę, kurioje buvo Olegas, Aleksandras, Viktoras ir dar du vaikinai, vėliau papildę „RSA“ sudėtį. Po neilgai trukusių diskusijų trims iš jų buvo pasiūlyta prisijungti prie grupės. Tai padėjo suformuoti naują ir įspūdingą koncertinį grupės įvaizdį, ilgainiui leidusį jiems tapti šokių muzikos Nr.l.

Tais metais vykusiuose iškilminguose „Bravo '94“ apdovanojimuose “Sel” tapo vienais iš pagrindinių kandidatų į Metų Atradimo nominaciją ir tik per plauką negavo išsvajotos statulėlės bei piniginio prizo, kuris atiteko „Airijai“, išgarsėjusiai daina "Kasdien Į Karą". "Rokinė" žiuri narių sąmonė padarė savo... Štai ką apie tuos įvykius prisimena pats Egidijus: "Iš tų laikų man baisiausias prisiminimas yra tuometinis mano įvaizdis...! Kaip aš blogai atrodžiau su tuo žaliu švarku... Tai buvo absoliutus šūdas... Tada aš galvojau, kad tai yra labai ‚cool‘... Aš, žinoma, labai tikėjausi gauti tą prizą, bet jis atiteko kitiems... Galbūt tada aš ir praregėjau - kaip viskas yra blogai: kokia atmosfera tvyro aplink mane, kokia mergina yra prie mano šono, kuri buvo baisi kaip mano gyvenimas. Vienintelis geras dalykas tuomet buvo nepaprastas mano nuoširdumas ir gerumas, kuriuo naudojosi visi, kas netingėjo"...

Šiaip ar taip Egis išgyveno pirmąsias nuoskaudas, pirmąjį neįvertinimą...... Tu pačių metų žiemą “Sel” išvažiavo į antrą didelį turą po Lietuvą, tik šį kartą su kitokio pobūdžio žvaigždėmis: tai buvo „Bix“, „Airija“ ir “Foje”. Koncertai liudijo apie didėjantį grupės populiarumą, o Egidijus merginų tarpe pamažu ėmė virsti tikru kulto objektu. Maždaug tuo išryškėjo nesutarimai tarp grupės menedžerio Svono, prodiuserio Justo Mamontovo ir Egidijaus, kuris pajuto savo vertę. Augantis populiarumas pagimdė krizę, išryškėjusią įrašinėjant antrąjį “Sel” albumą "Paskutinį kartą", kuris taip vadinosi ne šiaip sau - Egis rimtai galvojo baigti savo karjerą ir išvažiuoti į savo svajonių šalį - Ameriką. Nepaisant nesklandumų, antrasis grupės darbas buvo žymiai brandesnis ir komerciškai sėkmingesnis. Net trys baladės "Lietus", "Paskutinį Kartą" bei "Tu Neturėsi Manęs" vedė iš proto “Sel” gerbėjas, o tokie koncertiniai šedevrai kaip "Arti Prie Mirties", "Uoga" ar "Titanas" pavertė grupę koncertiniu monstru. Grupė akivaizdžiai nustūmė į antrą planą „Pompą“, „RSA“, o visose topuose pirmąsias vietas dalijosi tik su “Foje”. Andrius Mamontovas: "Antrąjį grupės albumą mes įrašinėjome studijoje "Nona Music ". Šis darbas man pasirodė gana smagus, kadangi kai kurių dainų žodžiai buvo tikrai neblogi - tai pagrinde buvo mano brolio nuopelnas. Beje, tą kartą aš pats uždainavau kai kurių “Sel” dainų back vokalus".

Bet, būdamas populiarumo viršūnėje, Egis liko vienas. Tiek menedžeris, tiek prodiuseriai atsisakė dirbti su grupe tuo metu, kai “Sel” daina "Tu Neturėsi Manęs" konkurse „Jaunimo Estrada '95“ užėmė pirmą vietą ir pelnė pagrindinį prizą. Egis prisimena: "Vieni kitiems įgrisome iki gyvo kaulo... Jie nuo manęs tiesiog pavargo. Nors vėliau aš supratau, kad ir mane išsekino šis bendradarbiavimas. Viskas paprasta: jie atėjo ir pasakė, kad iš “Sel” nieko nebus. 0 manyje tuo metu sužaidė sveikos ambicijos, principai - todėl aš tęsiau šį reikalą vienas"... Justas Mamontovas tai pakomentavo panašiai: "Manau, kad tai buvo absoliučiai natūralus procesas. Laikas bėgo, žmonės keitėsi... Vaikai irgi palieka tėvų namus - man tai nebuvo netikėta, o visiškai normalu. Juo labiau, kad mes nebuvom susieti jokiom sutartim ir pan. Mano entuziazmas dirbti su juo išnyko savaime, o vaikis pats galų gale geriau žinojo, ko jis nori. Jo mentalitetas geriau atitiko “Sel” klausytojų mentalitetą ir, aš manau, tai, ką jis dabar daro be manęs, yra žymiai geriau negu tai, ką mes darėm kartu"... Andrius Mamontovas: "Mes išsiskyrėm dėl to, kad jam reikėjo kažko naujo ir aš pats, atvirai pasakius, pavargau būti “Sel”'ų prodiuseriu. Tai iš tikrųjų yra labai varginantis... Antrą jų albumą prodiusuoti aš apsiėmiau tikrai su labai dideliu noru, bet, prasidėjus kalbai apie trečią, aš tiesiog leidau suprasti, kad nedegu dideliu noru. Manau, kad grupei tai išėjo į naudą. "Kontrolinį šūvį" jie įrašė su G. Zujum, kuris iš tikrųjų yra labai geras prodiuseris ir (galbūt) kantresnis žmogus už mane".

Ypač objektyviai ir nevienašališkai šią situacija įvertino “Bombos” direktorius G. Klimkevičius: "Tai, galima sakyti, buvo ypatingas ir esminis momentas Egiuko muzikinėje karjeroje... Po nesusipratimų su grupės prodiuseriais, atsisakiusiais dirbti su “Sel”, jis buvo nusprendęs viską mesti... nepaisant to, kad jau buvo įrašytos dvi dainos, parašyti keli tekstai. Tai matyt buvo silpnumo, nepasitikėjimo savo jėgom momentas. Po geroką valandą trukusio mūsų pokalbio buvo nuspręsta paprašyti kai kurių kitų muzikantų pagalbos ir pabandyti įrašyti kelias dainas. Pirmasis ir, man atrodo, sėkmingiausias kūrinys buvo daina “Kontrolinis Šūvis” . Po jo viskas "samo soboj ir pokatilo"...

Neilgai trukus po šių, ganėtinai skausmingų, išsiskyrimo “Sel” lyderis užsidarė įrašų studijoje MA ir (kartu su Gediminu Zujumi pradėjo kurti muziką trečiajam grupės albumui "Kontrolinis šūvis“ šis reikalas tęsėsi pakankamai ilgai, kol galų gale įrašo originalas atsidūrė muzikos firmoje “Bomba”, kuri ir išleido šį, kaip vėliau paaiškėjo, kultinį pop muzikos albumą. Tokios dainos kaip “Kontrolinis Šūvis” , "Vėjas", "Gali Kristi", "Mes Negalim" uraganu praūžė lietuviškais topais, toli į nebūtį nunešdamos abejones dėl “Sel” ateities, o “Kontrolinis Šūvis” tapo vienu iš labiausiai perkamų muzikos albumų. "Įrašiau jį ir pagalvojau: eilinis šūdas.." - sako Egidijus,- "tik vėliau supratau, kad tauta visa tai "valgo" mes tampame tikrąja to žodžio prasme populiarūs".

Kaip tik tuo metu grupės horizonte pirmą kartą pasirodė Martynas Tyla, vėliau tapęs “Sel” vadybininku. Visa tai įvyko “Pompos” albumo "Kriminalinė romantika" prezentacijos Vilniaus "Bingo" salone metu, kai Egis su šiuo žmogumi atsitiktinai sėdėjo prie vieno stalo. Jie pasišnekėjo apie lietuvišką muziką, kurioje Martynas tuo metu, pasak Egio, "nieko neraukė", apsikeitė telefono numeriais, o Marta (tokia šio žmogaus "klička") pakvietė “Sel” vokalistą apsilankyti diskotekoje "Argus", kurioje jis tuo metu dirbo menedžeriu. Kai jiedu susitiko antrą kartą Martynas pasiūlė grupei pakeisti imidžą (kuris Egio nuomone tuo metu tikrai buvo šlykštus ir juokingas). Jis atvedė “Sel”'us pas žymų dizainerį Seržą Gandžumianą, kuris padėjo grupei apsirengti padoriau ir skoningiau, negu jie tai darė iki tol. "Tuo metu, atsimenu", vėliau pasakojo M.Tyla, - "vyko kažkokios madų dienos, kuriose aš pamačiau pora grupei tinkamų dalykų. Mano reikalas buvo pasiūlyti, o jie mielai sutiko. Manau, kad ir dabar šis bendradarbiavimas bus tęsiamas. Dar už poros mėnesių Marta pasiūlė

Egiui užsiimti savo reikalais, o konkrečiai sakant - kūryba, bei patikėti jam visą grupės biznio sferą. Jie pasirašė kontraktą ir prasidėjo intensyvus darbas. "Tai, kaip buvo "išsuktas" “Kontrolinis Šūvis” (kuris tikrai nebuvo kažkoks genialus produktas), pagrinde buvo Martyno Tylos nuopelnas," - sako Egis. - "Marta" grupei surado gerus rėmėjus, mes pasirašėm sutarti su "Mustang", ir, atvirai pasakius, suteikė grupei viską, ko jai reikėjo". Pats Martynas prisimena: "Aš visą tą vasarą "sėdėjau" Nidoje, kiekvieną dieną gulėdavau pliaže ir, neturėdamas ką veikti "vartydavau laikraščius. Viename iš jų pamačiau skelbimą, kad Vilniuje greitai atsidarys "Mustang" parduotuvė. Grįžęs į Vilnių aš tiesiog nuėjau ten ir pasiūliau bendradarbiauti. Parduotuvės vedėja mane nukreipė į jų ofisą, su kurio viršininkais ir teko pabendrauti. Tuo metu ne mes vieni siūlėme savo "paslaugas", bet jie pasirinko būtent mus. Konkrečiai mes esame patenkinti mūsų bendradarbiavimu".

Neilgai trukus po "Kontrolinio šūvio" pasirodymo,prasidėjo koncertinis turas per Lietuvą, kurio metu grupės koncertus "apšildė" „Paparteliai“. Nors iš pradžių jis nebuvo labai sėkmingas, pasak Egio "dėl kai kurių koncertinių agentūrų ir tam tikrų veikėjų kaltės, kurie nevykdė aptartų sąlygų", po kurio laiko "įsivažiavo" ir baigėsi triumfu Vilniuje, didžiausioje koncertinėje salėje, t.y. Sporto Rūmuose, į kuriuos pasižiūrėti “Sel” pasirodymo sugužėjo virš 4.000 žiūrovų. Šiame grandioziniame šou, kuris kartu buvo ir grupės 3 metų jubiliejus, be pagrindinių įvykio kaltininkų dar grojo „XXL“, “Pompa”, „RSA“ ir kitos šokių muzikos žvaigždės, susirinkusios pagerbti "jubiliatų".

Nuo to laiko Egio nuomone; "prasidėjo auksiniai grupės laikai". Jie puikiai leido laiką, koncertavo ir mėgavosi tikruoju populiarumu, būdami "the most wanted" visuose Lietuvos miestuose. “Sel” tapo vienais iš pagrindinių pretendentų į geriausios šokių muzikos titulą Palangoje, "Rivjeroje" vykusiuose lietuviškos muzikos apdovanojimuose "Metai '95". Ir iš tiesų, grupė gavo tai, ko buvo nusipelniusi ir ką visi seniai pripažino. ""Rivjeroje" viskas man buvo aišku", - sako Egidijus, - "aš žinojau, kad gausiu tą prizą. Tiesiog nebuvo realių konkurentų. Dabar man į tai tiesiog yra nusispjaut. Buvo gal tik 30 sek. kurias išties malonu prisiminti. 0 tas apdovanojimas dabar rūdija net nežinau kur... ir man yra visiškai tas pats". Šiaip ar taip tai buvo pirmasis solidus grupės pripažinimas, o “Sel” dalyvavimas tame renginyje buvo tikra euforija, užfiksuota ir reminiscenciniame jų videoklipe "Leisk". Grupės šokėjas Olegas, prisimindamas tuometinį triumfą, sako: "Atvirai pasakius, aš tada norėjau pasidabinti prizą su RSA. Jeigu būtų galima ką nors pakeisti, geriau tą prizą būtų davę jiems". Vis dėlto tai buvo ne tiek “Sel” sugebėjimų šokti įvertinimas, tai buvo atpildas už ilgalaikį darbą tiek scenoje, tiek įrašų studijose, šiuo prizu įvertinta grupė, kaipo tokia.

Kur kas sudėtingesni išgyvenimai šių vaikinų laukė po kelių savaičių vykusiuose "Bravo '95" apdovanojimuose, kurie buvo žymiai reikšmingesni, svarbesni ir, galų gale, turintys šiokią tokią istoriją. Nepaisant to, kad “Kontrolinis Šūvis” pretendavo į geriausio metų albumo nominaciją, “Sel” tik su “Foje” varžėsi dėl publikos simpatijų "skaniausios" ir geriausios pop grupės nominacijose, grupė iš Lapių parvažiavo tuščiomis rankomis ir pilnomis nuoskaudos ašarų akimis. Kas gali pamiršti Egio veidą, užfiksuotą laidos "Tangomanija" metu, kai jis negalėjo suvaldyti savo emocijų, išreiškiančių tik viena - didelį nusivylimą? "Mes ten nieko negavom, nes nebuvom žiuri nariai." - gerokai vėliau teigė “Sel” lyderis, - "nors, net jei ir būtume sėdėję tarp žiuri narių, gal nieko nebūtume gavę - mes nesame iš tų, kurie galėtų balsuoti už save. Ten nebuvo jokio objektyvumo: susirinko žmonės, "šeimos", ir rašė kiekvienas už save. Tos "šeimos", kurios buvo gausiausios, kažką ir Absoliučiai neatsižvelgiant į muziką ar ką nors kitą. Tuo metu skaudu, bet dabar viskas p... Apie žiūri aš nenoriu kalbėjo, bet gerbėjai tikrai galėjo pagalvoti apie mūsų pasistengti arba išvis nieko nerašyti. Bet nieko kaltinti negaliu..." “Sel” šokėjas Viktoras iki šiol negali nuslėpti savo pasipiktinimo tų dienų įvykiais: Tai buvo paprasčiausias "oblomas". Kam tada iš viso kviesti atvažiuoti į tokius renginius, kai Jau aišku, kad mes nieko negausim. Tai tiesiog nemalonu".

Aurelijus Silkinis “Bravo” idėjos autorius ir pagrindinis generatorius mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie šiuos įvykius; "Viskas vyko absoliučiai sąžiningai. Iki šios dienos yra saugomos visos anketos su komisijos narių parašais ir jeigu kas nors sumanys patikrinti, sąžininga tai buvo ar ne, bet kada gali tai padaryti. Asmeniškai mano nuomone, “Sel”'as po "Kontrolinio šūvio" pasirodymo padarė labai didelį žingsnį į priekį ir kaip popso grupė jie tikrai turėjo būti Nr. 1. "Skaniausios" grupės nominacijoje viską lėmė žmonių laiškai, todėl jokių papildomų komentarų ir nereikia. 0 dėl geriausio albumo... Mano nuomone “Foje” "Kai perplauksi upę" yra vienas stipriausių grupės albumų, “Kontrolinis Šūvis” taip pat padarytas labai "kietai", "švariai" ir jie, mano vertinimu, buvo visiškai lygūs. Žinoma, žiuri buvo kažkiek vienareikšmiški, subjektyvūs, bet kiekvienas turi savo nuomonę... Be to ir užsienyje tokie konkursai kažkiek subjektyvūs, neteisingi...

Tą kart neįvertintos grupės lyderis Egis, nepaisant nieko, netrukus pradėjo įrašinėti naują albumą, nors vėliau suprato, kad to daryti dar nevertėjo. "Mano vadybininkas neleido man nurimti ir liepė rimtai galvoti apie naujus įrašus," - prisimena “Sel” lyderis. Prasidėjo begaliniai važinėjimai iš Vilniaus į Kauną ir atgal, bet nieko gero iš to kurį laiką nebuvo. Buvo įrašyta apie trisdešimt dainų, iš kurių dauguma netenkino pretenzingojo Egidijaus. Jis bandė daryti muziką, kurią diktavo jo paties vidiniai poreikiai, bet tai neturėjo nieko bendro su tuo, kas suprantama kaip “Sel”. Dauguma iš jų priminė dabartinio albumo "Intro", bet Martynas Tyla uždraudė nukrypti į tokius eksperimentus. Tik gerokai vėliau atsirado 10 dainų, kurios tapo ketvirtojo grupės albumo pagrindu.

Dėl naujo grupės albumo šį kartą varžėsi net trys leidybinės muzikos firmos, kurių kovą, trukusią apie du mėnesius, galų gale laimėjo šokių muzikoje besispecializuojanti “Koja Records”. Galima sakyti, kad šis susidomėjimas ketvirtuoju “Sel” albumu ir buvo didžiausias įrodymas, ko verta ši kompanija. Dabar, kai jūs laikote savo rankose naujutėlaitį grupės CD arba kasetę, galima paklausti, kas bus toliau? Manau, kad “Sel” tęs žūtbūtinę kovą dėl savo vietos po saule, dėl pripažinimo, dėl savo gerbėjų, kuriuos grupė taip myli...